Tikrovė

Pamenu kai saulė laikė mano veidą

Tikėjau, kad nepaleis šiukštu

Bet ar būna dienų ir ne tokiu šviesių,

Kai užaugęs pėdini skersgatviu tamsiu.

Ir, kai lieki vienas glūdumoj kitų

Tiesi rankas, kad kas nors pakeltų,

Tada regi tik šypsenas jų

Ir netikras įdėjas svetimų žmonių.

←