Iliuzija

Vienąkart maniau paspruksiu,

Į ramybės šalį mažą,

Pasislėpsiu ir nutūpsiu,

Ant peties vaikino gero.

Rasiu tunelį šviesos,

Ir gerumo atsigersiu,

Pavaišinsiu tą spalvom,

Kuris pilkas šiąnakt bastos.

Ir maniau kitoks jau rytas,

Patekės ant skruosto mano,

Tapsiu dalimi gėlytės,

Plunksna paukščio, šaka medžio.

Bet...pasprukti nepajėgiau,

Atsijungti neišėjo,

Teko likti tuo pačiu,

Seno bato raišteliu.

Ilona A.

←