Manasis milžinas

Mano akys krypsta į tave

Pagauna šypsnį šiūkštų,

Ar tavas žvalguones nenuilstančias, šviesias.

Ir koks gi sutverimas keistas tu

Sužavėta tuo kitoniškumu

O gal kūnu

Kurio linijos ir linkiai it nesibaigianti ūpės tekmė, neša mane į tolius.

Esi Išskaptuotas iš akmens besielio Ir paverstas menu, kuriuo grožėtis tik aš galiu.

Su tavimi prabėgo žydrios mano naktys

Blaškydavais apsikabinęs rankomis stipriai

Kol aš gūlėdavau po tavimi kaip milžino namuos

Ilgėdamasi ryto šviesos. 

Barbora J.

←