Išsiskyrimas 

Lašant lietui stogais, mano ilgesį plauna lietus.
Medžiai liejas į vientisą dėmę,
Kai aplinkui juntu, virstant viską ledu...
Žingsnių nuotolio, širdy, jaučiu sunkią pėdą.
Žodžiai sunkiai rinkti, liko neištarti,
Juos nuguls karčios rūdys...
Tik kas kartą širdis, prisiminusi vis,
Dar praleidžia po dūžį.

Vilija Žukauskienė

←