Nes tau užtenka tik būti 

Grubus balsas gąsdina tylą,

Leisk švelniai išaiškinsiu bylą: 

Skyniau kelią į tamsą, 

Kol meilė įspyrė į kampą.

Jame išmintis tyresnė už tiesą,

Davė gyvenimui šviesą. 

Žlugdė tikėjimas pavyzdinga mergaite,

Išdidus elgesys šaukė: 

Aš čia caraitė! 

Keršto strėlės ir pykčio lietus,

Melo dulkės ir griūva Dangus. 

Tik dieviškas noras sulaužė ragus. 

Švyturys esi TU! Ir mano Žmogus... 

Gileta Š.

←