Laikas

Jaučiu aš laiką, kaip to ankščiau nepastebėjau?

Kad vienas turtas - tai sekundės dūžis,

Į mano širdį įsiliejęs,

Akimirkos žavumas, grožis...

Jaučiu, kad nieko nedarau, tik stoviu vietoj,

Mąstau apie kažką, ko dar nėra ir niekada nebuvo,

O mano turtai - tirpsta su diena,

Ir su naktim į nieką nežiūrėję.

Vis atsikėlusi, pabudusi kas rytą ,

Norėčiau likti čia, dabar,

Tačiau, kaip ir vienatvė žmoguje užgimus,

Sekundė turi pradą mumyse.

Negaila man naktų, negaila ryto,

Ir tų praėjusių dienų,

Tiesiog baisu, pabusti ir suprasti :

Kad niekas kaip gimiau, tokia - esu.

Ilona A.

←