Meilė

Aš dėkingumo saują Tau nešu,

Nežinomas ateivi,

Nes gera eiti tuo keliu,

Kuris tik perlais žėri.


Aš nežinau kiek lemta eiti,

Keliu, kuris tik žavi,

Bet aš dėkinga tau, dangau,

Už šitą mielą dalį.


Matau pakrantę, saulę, paukštį,

Pasaulį iš žvaigždžių,

Vanduo ir spalvos čia tik supa,

Manas kasas gėlių.


Ir kiek aš laiko bekeliaučiau,

Visur be galo malonu,

Įdomu ,kas čia kaltas,

Gal Meilė ji vardu?

Ilona A.