Esu Ilona Abramavičienė, rašau eilėraščius nuo
paauglystės. Pamenu, kai lietuvių kalbos mokytoja liepė sukurti eilėraštį
septintoje klasėje, tada pajutau, kad žodžiai liejasi laisvai ir nebegaliu jų
sustabdyti!
Eilės
tapo savotišku dienoraščiu, kurių niekam nerodydavau. Tuomet buvau įsitikinus,
kad tai nebemadinga/neįdomu. Susipažinau su daugeliu žmonių, kurie taip, kaip
aš rašė eiles, bet niekur jų nepublikuodavo.
Tik prieš dešimtmetį pradėjau viešai, facebooke
skelbti savo eilėraščius, rašyti į „Savas" laikraštį ir
susilaukiau daug dėmesio. Išleidau savo eilėraščių rinkinį sau ir mano
draugams.
Šiuo laikotarpiu, kai informacija paskęsta socialiniuose
tinkluose, norisi turėti internetinį puslapį, kuriame išsakyti žodžiai, eilėraščiai
neištirpsta. Jame gali eilėraščius dar ir dar kartą perskaityti. „Eilės iš širdies" internetiniame puslapyje kviečiu
ne tik skaityti eilėraščius, kelti savo kūrybą, bet ir ja dalintis su tais,
kuriems patinka eilės ir prasmingi žodžiai.