Esu Ilona Abramavičienė, rašau eilėraščius nuo paauglystės. Pamenu, kai lietuvių kalbos mokytoja liepė sukurti eilėraštį septintoje klasėje, tada pajutau, kad žodžiai liejasi laisvai ir nebegaliu jų sustabdyti!

Eilės tapo savotišku dienoraščiu, kurių niekam nerodydavau. Tuomet buvau įsitikinus, kad tai nebemadinga/neįdomu. Susipažinau su daugeliu žmonių, kurie taip, kaip aš rašė eiles, bet niekur jų nepublikuodavo.

Tik prieš dešimtmetį pradėjau viešai, facebooke skelbti savo eilėraščius, rašyti į „Savas" laikraštį ir susilaukiau daug dėmesio. Išleidau savo eilėraščių rinkinį sau ir mano draugams.

Šiuo laikotarpiu, kai informacija paskęsta socialiniuose tinkluose, norisi turėti internetinį puslapį, kuriame išsakyti žodžiai, eilėraščiai neištirpsta. Jame gali eilėraščius  dar ir dar kartą perskaityti. „Eilės iš širdies" internetiniame puslapyje kviečiu ne tik skaityti eilėraščius, kelti savo kūrybą, bet ir ja dalintis su tais, kuriems patinka eilės ir prasmingi žodžiai.