Dėkoju skausmui

Kadaise skausmas apėme mane,
O ašaros begte bėgo skruostuose.
Mano skausme vienos ašaros.
Ar ašaros pades istverti skausmą?

Ar aš pabėgsiu nuo skausmo?
Ar ašaros padės?
Nežinau kodėl, nežinau kaip.
Bet gyvensiu nes dar turiu vilties.

Kadaise buvau aš miško gilumoje.
Mane šaukė mano šešėlis.
Klegėjo paukšteliai.
Tada ir paprastos varnos išsigandau.

Dekoju banaliam dalykui,
Už suteiktą gyvenimo prasmę.
Retorikos klausimais iškėlusi
Šaukiu aš, ačiū už Laisvę.

Deimantė G.