Nuopolis

Tarp pasaulių keturių

Tarp vandenynų plačių

Ar dangaus galybių

Laikiau tave

Už rankų dviejų

Sugniaužusi delnais, laikiausi

Nepaleidau

Taip karštai taip stipriai įkibus, 

Lyg į brangiausią daiktą

Laimės šaltinį

Tik per vėlai suvokiau

Kad į tave laikiausi aš viena

Kol mano gniaužtai spaudė

Tavieji atleido

Paleido

Ir aš kritau

Viena 

Į bedugnę tamsią

Žemėje iš niekur atsiradusią

Ir krisdama ašaras braukiau

Jos sruvo upeliais it karštas kraujas tarytum iš Jėzaus prakaltų delnų

Tatai taip šalta pasidarė

Krūtinė apsunko

Merkėsi akys.

Nebejutau

Nei skausmo, nei kančios

- Nieko.

Barbora J.

←