Apmaudas

Aš nykstu savy,

Nes esu užmaršty,

Savo svajonių, tikslų...

Kasdieninė kava,

Ir ta- ne be ta,

Ne tokią aš mėgau kadais.

Dabar suprantu,

Kodėl tiek žmonių,

Supykusių vaikšto mieste,

Jiems liūdna širdy,

Jie pyksta savy,

Nes esti ne tie, kas yra.

Tarp rankų savų,

Laiką nešu,

Sekundės man tirpsta širdy.

Ir puikiai žinau,

Nesu-kuo gimiau,

Ne tuo žmogumi pavirtau.

Ilona A.

←